„Antrininkės“ tai ne vien knygos pavadinimas, tai gali būti ir tam tikras kodas vaizduojamai medžiagai suvokti, savaip ją interpretuoti.
Romano veiksmas vyksta mūsų dienomis, šiuolaikiniame prieštaringame pasaulyje, kurį įkūnija dvi moterys, saistomos išorinio panašumo – gabi aktorė Regina Link ir reklamos agentūros retušuotoja Laura, taip pat – savižudybe baigiantis gyvenimą Režisierius ir plejada vyriškių. Po išoriniu intriguojančiu siužetu, prisodrintu įvykių, netikėtų peripetijų ir kultūrinių aliuzijų, slypi giluminė psichologiškai motyvuotų charakterių raida ir sudėtingas moralinis vyksmas. O viso to ištakos – paauglystėje patirtas smurtas, vėlesnės dvasinės traumos ir praradimai (Lauros paveikslas). Sudėtingas aktorės Reginos (gležnos, bailios, tačiau lemiamu momentu tvirtos ir ryžtingos), susipainiojusios vertybių skalėje ir gyvenimo kryžkelėse, paveikslas. Jiems nenusileidžia apsukrių meilužių ir sukčių vaidmenimis apdovanoti personažai, „sustiprinti“ atitinkamu leksikonu. Autorė drąsiai preparuoja žmonių vidų, atskleisdama tikruosius motyvus bei troškimus, pasąmonę ir sapnus, nevengdama apnuoginti tamsiųjų pusių, tačiau lieka ištikima ir poetiniams polėkiams, vaizdingai kalbai. Sodriais potėpiais kuriamas meninis vaizdas, plėtojama gana sudėtinga ne tik veikėjų charakteriais, bet ir struktūros požiūriu, kūrinio fabula, iki paskutinio puslapio išlaikoma veiksmo įtampa traukia skaitančiojo dėmesį.
